Sa­las­pi­lio mū­šiui skir­tą pa­mink­lą ke­tin­ta sta­ty­ti Lat­vi­jo­je, 18 ki­lo­me­trų nuo Ry­gos esan­čio­je šio is­to­ri­nio mū­šio vie­to­je. Ten mo­nu­men­tus jau yra pa­sta­čiu­sios ki­tos mū­šio da­ly­vės - Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Ta­čiau Lat­vi­jos val­džia ne­su­ti­ko, kad bu­vu­sia­me mū­šio lau­ke sto­vė­tų ir lie­tu­viš­kas pa­mink­las. To­dėl Sa­las­pi­lio mū­šį nu­tar­ta įpras­min­ti mo­nu­men­tą pa­sta­čius Šiau­rės Lie­tu­vo­je, Bir­žuo­se.

Su­triuš­ki­no švedus

Idė­ja Sa­las­pi­lio mū­šio vie­to­je pa­sta­ty­ti pa­mink­lą ki­lo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­dui ge­ne­ro­lui lei­te­nan­tui Ar­vy­dui Po­ciui, kai prieš po­rą me­tų lan­ky­da­ma­sis Lat­vi­jo­je jis iš­vy­do len­kų bei šve­dų pa­sta­ty­tus mū­šiui skir­tus mo­nu­men­tus. Pla­nuo­ja­mu sta­ty­ti pa­mink­lu no­rė­ta pa­brėž­ti Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) ka­riuo­me­nės svar­bą šia­me mū­šy­je.

Paminklo Salaspilio mūšiui atminti maketas. / Lietuvos kariuomenės nuotrauka

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių vie­šų­jų ry­šių sky­riaus at­sto­vas Sau­lius Kriau­čiū­nas LŽ pa­brė­žė, kad LDK ka­riuo­me­nės, va­do­vau­ja­mos Di­džio­jo et­mo­no Jo­no Ka­ro­lio Chod­ke­vi­čiaus, svar­ba šia­me mū­šy­je iš­ties di­džiu­lė, nes lie­tu­viai, tu­rė­da­mi vos 4 tūkst. ka­rių, ta­da ne tik nu­ga­lė­jo, bet ir su­triuš­ki­no dau­giau nei tris­kart gau­ses­nę, 14 tūkst. ka­rių tu­rin­čią, šve­dų ka­riuo­me­nę, o jai va­do­vau­jan­tį Šve­di­jos ka­ra­lių Ka­ro­lį IX pri­ver­tė sės­ti į lai­vą ir spruk­ti. Vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­ma, kad ši per­ga­lė su­stab­dė šve­dų ver­ži­mą­si į Lie­tu­vą.

„Dėl mū­sų ša­lies pa­mink­lo Sa­las­pi­lio mū­šiui at­min­ti pa­sta­ty­mo vy­ko il­gos de­ry­bos su Lat­vi­jos val­džia, ta­čiau tei­gia­mo at­sa­ky­mo taip ir ne­su­lauk­ta“, - ap­gai­les­ta­vo S.Kriau­čiū­nas. Jis pa­brė­žė, kad Lat­vi­jos at­sto­vai ne­nu­ro­dė net mo­ty­vų, ko­dėl ne­pa­gei­dau­ja, kad Sa­las­pi­lio mū­šio vie­to­je bū­tų ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­sta­ty­tas pa­mink­las. „Vė­liau is­to­ri­kai pa­ta­rė šiam mū­šiui skir­tą pa­mink­lą sta­ty­ti Bir­žuo­se. Juk esa­ma ne­ma­žai pre­ce­den­tų, kai pa­mink­lai vie­nam ar ki­tam is­to­ri­niam įvy­kiui at­min­ti sta­to­mi ki­to­je vie­to­je, ne ten, kur jis vy­ko“, - sa­kė S.Kriau­čiū­nas.

Ka­riuo­me­nės va­das krei­pė­si į Bir­žų valdžią

Is­to­ri­kų tei­gi­mu, Sa­las­pi­lio mū­šį su Bir­žais sie­ja tai, kad per­ga­lę ja­me pa­sie­ku­siai LDK ka­riuo­me­nei va­do­va­vęs J.K.Chod­ke­vi­čius yra Bir­žuo­se re­zi­da­vu­sio Kris­tu­po Rad­vi­los Per­kū­no mo­ki­nys, iš jo mo­kę­sis ka­ro tech­ni­kos. Sa­las­pi­lio mū­šy­je ka­riuo­me­nės va­das prieš­us ap­ga­vo sa­vo ka­rius su­ri­kia­vęs taip, kad šve­dai jų nė ne­pa­ma­tė. J.K.Chod­ke­vi­čius gud­ra­vo ir mū­šio lau­ko prie­igo­se pri­sta­tęs bu­ta­fo­ri­nių ka­rių, gąs­di­nu­sių šve­dus. Pa­ma­tę ta­ria­mą ka­rių gau­są ir iš­si­gan­dę ta­ria­mos ga­ly­bės, šve­dai puo­lė bėg­ti, ta­čiau bu­vo nu­kau­ti bei pa­im­ti į ne­lais­vę. Pa­brė­žia­ma, kad lie­tu­viams sėk­mę at­ne­šęs žy­mu­sis Sa­las­pi­lio mū­šis tru­ko vi­so la­bo 20 mi­nu­čių.

Šioje vietoje Biržuose galbūt stovės Salaspilio mūšio atminimui skirtas paminklas. / Lietuvos kariuomenės nuotrauka

S.Kriau­čiū­nas LŽ sa­kė, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do A.Po­ciaus var­du jau kreip­ta­si į Bir­žų ra­jo­no va­do­vus ir pa­pra­šy­ta lei­di­mo sta­ty­ti Sa­las­pi­lio mū­šiui skir­tą pa­mink­lą bei ras­ti jam vie­tą. Mū­šiui su šve­dais įam­žin­ti pla­nuo­ja­ma iš­eis­ti 160 tūkst. li­tų. 150 tūkst. li­tų pa­mink­lo sta­ty­bai bus ski­ria­ma iš su­tau­py­tų ka­riuo­me­nės lė­šų, 10 tūkst. li­tų pri­si­dės At­sar­gos ka­ri­nin­kų są­jun­ga. Bir­žų ra­jo­nui šio pa­mink­lo sta­ty­ba nie­ko ne­kai­nuo­tų.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas spau­dai Da­lius Mi­ke­lio­nis LŽ pa­sa­ko­jo, kad ži­nia apie Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės no­rą Bir­žuo­se sta­ty­ti pa­mink­lą Sa­las­pi­lio mū­šiui ra­jo­no va­do­vų su­tik­ta džiu­giai. Iš kar­to im­ta ieš­ko­ti pa­mink­lui tin­ka­miau­sios vie­tos. Pa­siū­ly­tos net ke­lios vie­tos, bet ga­lu­ti­nį žo­dį tars ka­riuo­me­nės at­sto­vai ir su jais bend­ra­dar­biau­jan­tys skulp­to­riai bei ar­chi­tek­tai.

   Biržuose pradėtas statyti paminklas XVII amžiuje vykusiam Salaspilio mūšiui atminti. Tada Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sustabdė tris kartus didesnę švedų kariuomenę ir apgynė Rygą.

  Idėja įamžinti 1605-aisiais pasiektą pergalę kilo Lietuvos kariuomenės vadovams. Latviams atsisakius prisidėti prie šio paminklo, jis pradėtas statyti Biržuose, prie Širvenos ežero.

„Labai norėjom, kad šitas paminklas  stovėtų kelių sankryžoje, kad kiekvienas  įvažiuojantis  į miestą jį pamatytų ir iš karto pajustų, kad Biržai yra buvęs svarbus strateginis priešakinis atsparos punktas“, – pasakoja Biržų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.

Salaspilyje Latvijoje jau stovi Lenkijos ir Švedijos pastatyti paminklai. Iki šiol Salaspilio mūšis laikomas didžiausia to meto kariuomenės pergale 1600-ųjų 1611-ųjų Švedijos kare, kai triskart mažesnės lietuvių, lenkų, latvių pajėgos nugalėjo švedų kariuomenę ir apgynė Rygą – tuometinį Lenkijos karalystės ir LDK uostą.

Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno projektą. Ant 2 metrų aukščio postamento bus pastatyta 3 metrų aukščio kolona. Tai – 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos, kurios orginalass yra Švedijoje, vamzdžio kopija.

„Kopija bus papuošta ąžuolų lapais, mitologiniais elementais, žirgų formomis su lotyniškais užrašais“, – būsimą kūrinį apibūdina Biržų rajono savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Gribauskas.

Paminklas kainuos apie 200 tūkst. litų, dalį lėšų surinko Atsargos karininkų sąjunga. Jį planuojama  atidengti birželio viduryje.