Projektai

                                             

                                                           

  AKS Panevėžio skyriaus vykdomi projektai:


  2010-2012  Lėšų rinkimas paminklui Salaspilio mūšiui atminti; 

 2013        AKS Panevėžio skyriaus vėliavos pasigaminimas;

 2014        Pro Memoria  

 2015        Karių integracijos į darbo rinką

                                                    

                                                                        JEI JUS SUDOMINO MŪSŲ PROJEKTAS

                                                                         PAREMK !    Picture

 

 AKS Panevėžio skyriaus dalyvavimas kituose projektuose: 

  

  2012     DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE

  2013     DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE

  2014      DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE



  AKS Panevėžio skyriaus narių dalyvavimas kituose akcijose: 


  2010

  2011

   2012 

  2013

  2014  Dalyvavimas medelių sodinimo akcijoje Panevėžyje





   PROJEKTAS    Lėšų rinkimas paminklui Salaspilio mūšiui atminti 

  

  Biržų savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl paminklo Salaspilio mūšiui atminti statybos Biržuose.


Paminklas, sukurtas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir direktoriaus pavaduotojo, karo istoriko Arvydo Pociūno projektą, turėjo stovėti Salaspilio mūšio vietoje Latvijoje. Tačiau latviams atsisakius, paminklą pasiūlyta pastatyti Biržuose, nes miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos etmonais Radvilomis ir švedų kovomis.

Biržų rajono savivaldybei skirti lėšų paminklui Salaspilio mūšiui atminti nereikės, nes jis bus statomas Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Užsienio reikalų ministerijos, Atsargos karininkų sąjungos iniciatyva. Paminklo statybai numatyta 150 000 litų. Prie mūšio įamžinimo prisidėjo ir atsargos karininkai − skyrė 10 000 litų.

Koloną primenanti viršutinė dalis paminklo dalis – 1633 m. nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. Fundamento priekinėje pusėje – tekstas lietuvių kalba: „1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.“ Po tekstu – 1600 metų husarų šalmas ir XVI–XVII a. kardas ant ąžuolo šakos.

Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais. Kiek žemiau – vilko figūra su lotynišku užrašu: „Girdi, kaip staugia alkanas vilkas, vargas tam, kurį jis užgriebia savo nagais“.

Paminklo fundamento kitoje pusėje lietuviškai užrašyta: „Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius.“ Šis tekstas turėtų priversti kiekvieną susimąstyti apie šį svarbų istorinį įvykį, o krikščionį – ir pasimelsti už šiame lauke žuvusius įvairių tautybių karius.

Paminklo Salaspilio mūšiui atminti klausimą artimiausiame posėdyje svarstys Savivaldybės taryba.

  Biržų rajono savivaldybės informacija.

Truputi istorijos.

Ilgai rinkęs jėgas, 1605 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į Estiją su didele kariuomene atplaukė Švedijos karalius Karolis IX. Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su mažyte kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties Tartu. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiau dievino savo vadą. Jos buvo tiek maža, kad nepakako net pilių įguloms. Karalius Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntė nei pinigų nei kariuomenės. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. Cėsyje (Vendene) jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūt kautis, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukė prie jau apgultos Rygos.

Salaspilio mūšis. Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius Juozas Kalinauskas, dailininkė Lina Kalinauskaitė
Mūšio schema
Mūšio paminklas

Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholmu, — 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 kavaleristų ir 5 patrankas), tai Karolis IX norėjo siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės, tačiau Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarė — puolė su visa savo 14000 armija (11000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų). Chodkevičius užėmė patogią poziciją tarp kalvų. Prieš mūšį su visais kariais išklausęs mišių ir juos padrąsinęs, jis ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydami, kad jis pabėgo, ruošėsi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovyklą. Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes nebuvo iš ko palikti rezervų. Vietoje rezervų, švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama. Kad švedai nesusektų tikros būkles, Chodkevičius patsai pradėjo mūšį. Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolė priešą ir jį visiškai sutriuškino. Prasidėjo paniškas priešo bėgimas. Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta.
Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsai Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Chodkevičiui teko 60 vėliavų, 11 patrankų ir keli tūkstančiai karių. Užmuštų buvo 8000 (9500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija išvaduota.

PO MŪŠIO[TAISYTI]

Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę. Pergalė nuskambėjo Europoje, pats Chodkevičius buvo pasveikintas daugelio Europos monarchų ir net turkų sultono.

Salaspilio mūšis (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600–1611 m. karui dėl Livonijos. Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.

Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.

Nuoroda į šį puslapį: 

      

  Lietuvos kariuomenė įamžins pergalę prieš švedus




Idėja Salaspilio mūšio vietoje statyti paminklą kilo Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui A.Pociui. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka
Bir­žuo­se bus pa­sta­ty­tas pa­mink­las, skir­tas triuš­ki­na­mai lie­tu­vių per­ga­lei prieš šve­dus 1605 me­tais vy­ku­sia­me Sa­las­pi­lio mū­šy­je.

Sa­las­pi­lio mū­šiui skir­tą pa­mink­lą ke­tin­ta sta­ty­ti Lat­vi­jo­je, 18 ki­lo­me­trų nuo Ry­gos esan­čio­je šio is­to­ri­nio mū­šio vie­to­je. Ten mo­nu­men­tus jau yra pa­sta­čiu­sios ki­tos mū­šio da­ly­vės - Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Ta­čiau Lat­vi­jos val­džia ne­su­ti­ko, kad bu­vu­sia­me mū­šio lau­ke sto­vė­tų ir lie­tu­viš­kas pa­mink­las. To­dėl Sa­las­pi­lio mū­šį nu­tar­ta įpras­min­ti mo­nu­men­tą pa­sta­čius Šiau­rės Lie­tu­vo­je, Bir­žuo­se.

Su­triuš­ki­no švedus

Idė­ja Sa­las­pi­lio mū­šio vie­to­je pa­sta­ty­ti pa­mink­lą ki­lo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­dui ge­ne­ro­lui lei­te­nan­tui Ar­vy­dui Po­ciui, kai prieš po­rą me­tų lan­ky­da­ma­sis Lat­vi­jo­je jis iš­vy­do len­kų bei šve­dų pa­sta­ty­tus mū­šiui skir­tus mo­nu­men­tus. Pla­nuo­ja­mu sta­ty­ti pa­mink­lu no­rė­ta pa­brėž­ti Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) ka­riuo­me­nės svar­bą šia­me mū­šy­je.

Paminklo Salaspilio mūšiui atminti maketas. / Lietuvos kariuomenės nuotrauka

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių vie­šų­jų ry­šių sky­riaus at­sto­vas Sau­lius Kriau­čiū­nas LŽ pa­brė­žė, kad LDK ka­riuo­me­nės, va­do­vau­ja­mos Di­džio­jo et­mo­no Jo­no Ka­ro­lio Chod­ke­vi­čiaus, svar­ba šia­me mū­šy­je iš­ties di­džiu­lė, nes lie­tu­viai, tu­rė­da­mi vos 4 tūkst. ka­rių, ta­da ne tik nu­ga­lė­jo, bet ir su­triuš­ki­no dau­giau nei tris­kart gau­ses­nę, 14 tūkst. ka­rių tu­rin­čią, šve­dų ka­riuo­me­nę, o jai va­do­vau­jan­tį Šve­di­jos ka­ra­lių Ka­ro­lį IX pri­ver­tė sės­ti į lai­vą ir spruk­ti. Vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­ma, kad ši per­ga­lė su­stab­dė šve­dų ver­ži­mą­si į Lie­tu­vą.

„Dėl mū­sų ša­lies pa­mink­lo Sa­las­pi­lio mū­šiui at­min­ti pa­sta­ty­mo vy­ko il­gos de­ry­bos su Lat­vi­jos val­džia, ta­čiau tei­gia­mo at­sa­ky­mo taip ir ne­su­lauk­ta“, - ap­gai­les­ta­vo S.Kriau­čiū­nas. Jis pa­brė­žė, kad Lat­vi­jos at­sto­vai ne­nu­ro­dė net mo­ty­vų, ko­dėl ne­pa­gei­dau­ja, kad Sa­las­pi­lio mū­šio vie­to­je bū­tų ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­sta­ty­tas pa­mink­las. „Vė­liau is­to­ri­kai pa­ta­rė šiam mū­šiui skir­tą pa­mink­lą sta­ty­ti Bir­žuo­se. Juk esa­ma ne­ma­žai pre­ce­den­tų, kai pa­mink­lai vie­nam ar ki­tam is­to­ri­niam įvy­kiui at­min­ti sta­to­mi ki­to­je vie­to­je, ne ten, kur jis vy­ko“, - sa­kė S.Kriau­čiū­nas.

Ka­riuo­me­nės va­das krei­pė­si į Bir­žų valdžią

Is­to­ri­kų tei­gi­mu, Sa­las­pi­lio mū­šį su Bir­žais sie­ja tai, kad per­ga­lę ja­me pa­sie­ku­siai LDK ka­riuo­me­nei va­do­va­vęs J.K.Chod­ke­vi­čius yra Bir­žuo­se re­zi­da­vu­sio Kris­tu­po Rad­vi­los Per­kū­no mo­ki­nys, iš jo mo­kę­sis ka­ro tech­ni­kos. Sa­las­pi­lio mū­šy­je ka­riuo­me­nės va­das prieš­us ap­ga­vo sa­vo ka­rius su­ri­kia­vęs taip, kad šve­dai jų nė ne­pa­ma­tė. J.K.Chod­ke­vi­čius gud­ra­vo ir mū­šio lau­ko prie­igo­se pri­sta­tęs bu­ta­fo­ri­nių ka­rių, gąs­di­nu­sių šve­dus. Pa­ma­tę ta­ria­mą ka­rių gau­są ir iš­si­gan­dę ta­ria­mos ga­ly­bės, šve­dai puo­lė bėg­ti, ta­čiau bu­vo nu­kau­ti bei pa­im­ti į ne­lais­vę. Pa­brė­žia­ma, kad lie­tu­viams sėk­mę at­ne­šęs žy­mu­sis Sa­las­pi­lio mū­šis tru­ko vi­so la­bo 20 mi­nu­čių.

Šioje vietoje Biržuose galbūt stovės Salaspilio mūšio atminimui skirtas paminklas. / Lietuvos kariuomenės nuotrauka

S.Kriau­čiū­nas LŽ sa­kė, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­do A.Po­ciaus var­du jau kreip­ta­si į Bir­žų ra­jo­no va­do­vus ir pa­pra­šy­ta lei­di­mo sta­ty­ti Sa­las­pi­lio mū­šiui skir­tą pa­mink­lą bei ras­ti jam vie­tą. Mū­šiui su šve­dais įam­žin­ti pla­nuo­ja­ma iš­eis­ti 160 tūkst. li­tų. 150 tūkst. li­tų pa­mink­lo sta­ty­bai bus ski­ria­ma iš su­tau­py­tų ka­riuo­me­nės lė­šų, 10 tūkst. li­tų pri­si­dės At­sar­gos ka­ri­nin­kų są­jun­ga. Bir­žų ra­jo­nui šio pa­mink­lo sta­ty­ba nie­ko ne­kai­nuo­tų.

Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas spau­dai Da­lius Mi­ke­lio­nis LŽ pa­sa­ko­jo, kad ži­nia apie Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės no­rą Bir­žuo­se sta­ty­ti pa­mink­lą Sa­las­pi­lio mū­šiui ra­jo­no va­do­vų su­tik­ta džiu­giai. Iš kar­to im­ta ieš­ko­ti pa­mink­lui tin­ka­miau­sios vie­tos. Pa­siū­ly­tos net ke­lios vie­tos, bet ga­lu­ti­nį žo­dį tars ka­riuo­me­nės at­sto­vai ir su jais bend­ra­dar­biau­jan­tys skulp­to­riai bei ar­chi­tek­tai.


   Biržuose pradėtas statyti paminklas XVII amžiuje vykusiam Salaspilio mūšiui atminti. Tada Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sustabdė tris kartus didesnę švedų kariuomenę ir apgynė Rygą.

  Idėja įamžinti 1605-aisiais pasiektą pergalę kilo Lietuvos kariuomenės vadovams. Latviams atsisakius prisidėti prie šio paminklo, jis pradėtas statyti Biržuose, prie Širvenos ežero.

„Labai norėjom, kad šitas paminklas  stovėtų kelių sankryžoje, kad kiekvienas  įvažiuojantis  į miestą jį pamatytų ir iš karto pajustų, kad Biržai yra buvęs svarbus strateginis priešakinis atsparos punktas“, – pasakoja Biržų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.

Salaspilyje Latvijoje jau stovi Lenkijos ir Švedijos pastatyti paminklai. Iki šiol Salaspilio mūšis laikomas didžiausia to meto kariuomenės pergale 1600-ųjų 1611-ųjų Švedijos kare, kai triskart mažesnės lietuvių, lenkų, latvių pajėgos nugalėjo švedų kariuomenę ir apgynė Rygą – tuometinį Lenkijos karalystės ir LDK uostą.

Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno projektą. Ant 2 metrų aukščio postamento bus pastatyta 3 metrų aukščio kolona. Tai – 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos, kurios orginalass yra Švedijoje, vamzdžio kopija.

„Kopija bus papuošta ąžuolų lapais, mitologiniais elementais, žirgų formomis su lotyniškais užrašais“, – būsimą kūrinį apibūdina Biržų rajono savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Gribauskas.

Paminklas kainuos apie 200 tūkst. litų, dalį lėšų surinko Atsargos karininkų sąjunga. Jį planuojama  atidengti birželio viduryje.

  www.kam.jpg 

  Štai paminklas jau laukia atidarymo(2014-07-03)


   10450845_10154309409410247_3383451237727194991_n.jpg


   10458493_10154309409295247_8465341078067978130_n.jpg


   10455417_10154309409965247_7143264513893534266_n.jpg


   AKS.jpg


  2014-07-06  20-30 val. Paminklas atidarytas, sveikiname. Projektas BAIKTAS-UŽDAROME 




   PROJEKTAS    AKS Panevėžio skyriaus vėliavos pasigaminimas

    Vėliavą Atsargos karininkų sąjungos Panevėžio skyriui  2013 rugsėjo 19 d. pagaminta tarpininkaujant UAB „A reklama“, kas yra patvirtinta priėmimo aktu ir kitais dokumentais. Užsakymas buvo derinamas su specialiai tam sukurta komisija.

     Vėliava pasiūta iš satinelės audinio. Vėliava stačiakampio formos, natūralaus dydžio, neapsiūta, 106 cm pločio ir 146 cm ilgio. Vienoje Vėliavos kraštinėje įmaunamas kotas. Kitos trys kraštinės apsiūtos 7 cm ilgio geltonos spalvos kutais. Vėliavos koto viršūnėje yra antgalis su Gedimino stulpais.     Dešiniosios Vėliavos pusės laukas raudonos spalvos. Centre įkomponuotas Vytis, nukreiptas Vėliavos nešimo kryptimi, į kotą. Viršuje Vytį vainikuoja išsiuvinėtos dvi geltonu kaspinu perrištos žalių atspalvių lauro šakos, o apačioje - dvi ąžuolo šakos. Lauko kairiajame viršutiniame ir dešiniajame apatiniame kampuose išsiuvinėti baltos spalvos Gediminaičių stulpai. Dešiniajame viršutiniame ir kairiajame apatiniame kampuose - geltonos spalvos Vytauto jubiliejinių metų ženklas - sukryžiuoti kryžius ir ietigalis bei V raidė.       Kairiosios Vėliavos pusės laukas tamsiai žalios spalvos. Centre išsiuvinėtas AKS ženklas. Trikampės pilkšvai gelsvos žvaigždės fone sukryžiuoti du kalavijai ir kovos kirvis su kviečių varpomis. Ant jų nedidelis trikampis, kuriame įkomponuotas Gedimino kalnas su pilimi trispalvės fone. Ženklo šonuose puslankiu išdėstytas geltonos spalvos šūkis (lotyniška patarlė) SI VIS PACEM / PARA BELLUM (Jei nori taikos, ruoškis karui), o apačioje raidės AKS ir PANEVĖŽIO SKYRIUS. Lauko kraštai puošti augaliniu liaudiškos stilizacijos tulpių ornamentu iš geltonos spalvos šakos ir bordinės spalvos žiedų, bei trimis tų pačių spalvų stambiais augaliniais papuošimais, ties ženklo kampais. 


   123.png


     456.png

  

      Naujas.png


     Projektas baiktas 2014-09-25. UŽDAROME


  


      PROJEKTAS    Pro Memoria



    Pro Memoria


   Prjekta nepradėtas

   Ar niekam neidomu, gal visi amžini?



    PROJEKTAS    Karių integracijos į darbo rinką

   

  

Tarnybą baigę kariai turėtų rasti savo nišą darbo rinkoje

2014 m. liepos 8 d.
Kategorija: Darbo rinkos
 

Liepos 8 d. Lietuvos darbo biržoje vykusiame susitikime aptartas Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos bendradarbiavimas tarnybą baigusių karių integracijos į darbo rinką klausimais. Susitikime dalyvavo atsargos pulkininkas, Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys Vaidotas Malinionis, šios asociacijos narys Alvydas Petravičius, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas, Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė ir Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjas Aurelijus Gricius.

Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Puodžiuko nuomone, šiuo metu, kai darbo rinkoje pradeda trūkti kvalifikuotų specialistų, tarnybą baigę kariai galėtų iš dalies užpildyti šią nišą. Tapę darbo rinkos dalyviais, sukauptas žinias jie galėtų pritaikyti civiliams poreikiams, tuo pačiu išnaudodami savo darbingo amžiaus potencialą.

Kaip pastebėjo Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys Vaidotas Malinionis, kasmet tarnybą baigia apie 200 karių. Tarp jų yra kvalifikuotų specialistų nuo 43 metų amžiaus, kurie galėtų papildyti darbo rinką tapdami įvairių profesijų civiliais darbuotojais – vairuotojais, logistikos specialistais, psichologais, gydytojais, teisininkais, vadybininkais, inžinieriais, IT specialistais, vadovais, personalo darbuotojais, analitikais, planuotojais, ryšininkais, auditoriais, finansininkais, buhalteriais, ryšių su visuomene specialistais, žurnalistais, pedagogais, ginkluotės specialistais, instruktoriais, lakūnais, jūreiviais, aptarnavimo ir aprūpinimo specialistais ir kt.

Darbo biržos vaidmuo integruojant tarnybą baigusius karius į darbo rinką būtų konsultacinio pobūdžio ir apimtų profesinį orientavimą, pagalbą darbo paieškos įgūdžiams lavinti, situacijos darbo rinkoje ir darbo paieškos strategijų pristatymą.

Susitikimo metu

Institucijos sutarė pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą ir dalintis savo patirtimi bei papildyti viena kitą bendram visuomenės labui. Numatoma, kad konkretūs bendradarbiavimo procesai turėtų prasidėti šių metų rudenį.

Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos tikslas – vienyti Lietuvos krašto apsaugos sistemos karius, rūpintis atsargos, dimisijos karių integracija į visuomenę, skatinti juos aktyviai dalyvauti visuomeninėje, mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, palaikyti glaudžius ryšius su šalies institucijomis, vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis giminingomis Europos Sąjungos ir NATO organizacijomis.

 

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius, tel. 236 07 99