Projektai
AKS Panevėžio skyriaus vykdomi projektai:
2010-2012 Lėšų rinkimas paminklui Salaspilio mūšiui atminti;
2013 AKS Panevėžio skyriaus vėliavos pasigaminimas;
2014 Pro Memoria
2015 Karių integracijos į darbo rinką
JEI JUS SUDOMINO MŪSŲ PROJEKTAS
PAREMK !
AKS Panevėžio skyriaus dalyvavimas kituose projektuose:
2012 DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE
2013 DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE
2014 DALYVAVIMAS AKS TALKOJE TVARKANT PARTIZANŲ PARKĄ UTENOS RAJONE
AKS Panevėžio skyriaus narių dalyvavimas kituose akcijose:
2010
2011
2012
2013
2014 Dalyvavimas medelių sodinimo akcijoje Panevėžyje
PROJEKTAS Lėšų rinkimas paminklui Salaspilio mūšiui atminti
Biržų savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl paminklo Salaspilio mūšiui atminti statybos Biržuose.
Paminklas, sukurtas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir direktoriaus pavaduotojo, karo istoriko Arvydo Pociūno projektą, turėjo stovėti Salaspilio mūšio vietoje Latvijoje. Tačiau latviams atsisakius, paminklą pasiūlyta pastatyti Biržuose, nes miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos etmonais Radvilomis ir švedų kovomis.
Biržų rajono savivaldybei skirti lėšų paminklui Salaspilio mūšiui atminti nereikės, nes jis bus statomas Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Užsienio reikalų ministerijos, Atsargos karininkų sąjungos iniciatyva. Paminklo statybai numatyta 150 000 litų. Prie mūšio įamžinimo prisidėjo ir atsargos karininkai − skyrė 10 000 litų.
Koloną primenanti viršutinė dalis paminklo dalis – 1633 m. nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. Fundamento priekinėje pusėje – tekstas lietuvių kalba: „1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.“ Po tekstu – 1600 metų husarų šalmas ir XVI–XVII a. kardas ant ąžuolo šakos.
Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais. Kiek žemiau – vilko figūra su lotynišku užrašu: „Girdi, kaip staugia alkanas vilkas, vargas tam, kurį jis užgriebia savo nagais“.
Paminklo fundamento kitoje pusėje lietuviškai užrašyta: „Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius.“ Šis tekstas turėtų priversti kiekvieną susimąstyti apie šį svarbų istorinį įvykį, o krikščionį – ir pasimelsti už šiame lauke žuvusius įvairių tautybių karius.
Paminklo Salaspilio mūšiui atminti klausimą artimiausiame posėdyje svarstys Savivaldybės taryba.
Biržų rajono savivaldybės informacija.
Truputi istorijos.
Ilgai rinkęs jėgas, 1605 m. rugpjūčio mėn. pradžioje į Estiją su didele kariuomene atplaukė Švedijos karalius Karolis IX. Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius su mažyte kariuomenės saujele tuo tarpu buvo ties Tartu. Jo kariuomenė buvo išvargusi, išbadėjusi, negaunanti atlyginimo, tačiau dievino savo vadą. Jos buvo tiek maža, kad nepakako net pilių įguloms. Karalius Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų, bet neatsiuntė nei pinigų nei kariuomenės. Todėl Chodkevičius pradėjo trauktis ir ėmė deginti paliekamas pilis. Cėsyje (Vendene) jis apsikasė ir pasiryžo žūtbūt kautis, bet Karolis IX, jį aplenkdamas, traukė prie jau apgultos Rygos.
Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholmu, — 18 km iki Rygos). Kadangi jis teturėjo vos apie 3800 kariuomenės (1300 pėstininkų, 2500 kavaleristų ir 5 patrankas), tai Karolis IX norėjo siųsti prieš jį tik dalį savo kariuomenės, tačiau Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, taip ir padarė — puolė su visa savo 14000 armija (11000 pėstininkų, 3000 raitelių ir 11 patrankų). Chodkevičius užėmė patogią poziciją tarp kalvų. Prieš mūšį su visais kariais išklausęs mišių ir juos padrąsinęs, jis ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Jo pozicija buvo tokia patogi, kad švedai prisiartinę jo net nepastebėjo, manydami, kad jis pabėgo, ruošėsi jau vytis, tik staiga aptiko jo stovyklą. Chodkevičius, pasiryžęs vienu smūgiu laimėti, nutarė pulti su visa kariuomene, nes nebuvo iš ko palikti rezervų. Vietoje rezervų, švedams apgauti, pamiškėje buvo pastatytos kareivių iškamšos, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti keli būreliai, kurie turėjo pasirodyti mūšio metu, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama. Kad švedai nesusektų tikros būkles, Chodkevičius patsai pradėjo mūšį. Pasiųsdamas kavaleriją prieš kairįjį švedų flangą, nuviliojo juos į pakalnę, kur buvo numatyta patogi vieta kautis. Tuo pačiu metu 300 husarų puolė švedų pėstininkus, išdėstytus centre, kad šie negalėtų persirikiuoti ir paremti dešiniajame flange atakuojamos kavalerijos. Švedų kavalerijai pradėjus trauktis, Chodkevičius įsakė visoms kairiojo sparno pajėgoms ir rezervui atakuoti dešinįjį švedų sparną. Švedams ėmus trauktis, jų pėstininkai liko neapsaugoti iš flangų ir turėjo atlaikyti ataką iš trijų pusių vienu metu. Tuomet Chodkevičius su visomis jėgomis puolė priešą ir jį visiškai sutriuškino. Prasidėjo paniškas priešo bėgimas. Mūšis truko apie 20 minučių, švedų kariuomenė buvo sutriuškinta.
Žuvo daug švedų generolų ir Karolio IX žentas, kiti pateko į nelaisvę, patsai Karolis IX vos spėjo pasprukti į laivus ir su kariuomenės likučiais išvyko atgal į Švediją. Chodkevičiui teko 60 vėliavų, 11 patrankų ir keli tūkstančiai karių. Užmuštų buvo 8000 (9500) švedų ir tik maždaug šimtas Chodkevičiaus karių, dar apie 200 buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Ryga buvo išgelbėta, Livonija išvaduota.
PO MŪŠIO[TAISYTI]
Po mūšio švedai buvo priversti nutraukti Rygos apgultį ir atitraukti savo pajėgas į šiaurę. Pergalė nuskambėjo Europoje, pats Chodkevičius buvo pasveikintas daugelio Europos monarchų ir net turkų sultono.
Salaspilio mūšis (pavadintas pagal Salaspilio miestą Latvijoje, 18 km į pietryčius nuo Rygos) vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lietuvos ir Švedijos kariuomenių, vykstant 1600–1611 m. karui dėl Livonijos. Laikoma viena iš didžiausių pergalių Abiejų Tautų Respublikos istorijoje.
Istoriniuose šaltiniuose dažnai vadinamas Kircholmo mūšiu, nes dabartinis Salaspilis taip vadintas iki 1917 m.
Lietuvos kariuomenė įamžins pergalę prieš švedus

Salaspilio mūšiui skirtą paminklą ketinta statyti Latvijoje, 18 kilometrų nuo Rygos esančioje šio istorinio mūšio vietoje. Ten monumentus jau yra pastačiusios kitos mūšio dalyvės - Lenkija ir Švedija. Tačiau Latvijos valdžia nesutiko, kad buvusiame mūšio lauke stovėtų ir lietuviškas paminklas. Todėl Salaspilio mūšį nutarta įprasminti monumentą pastačius Šiaurės Lietuvoje, Biržuose.
Sutriuškino švedus
Idėja Salaspilio mūšio vietoje pastatyti paminklą kilo Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Arvydui Pociui, kai prieš porą metų lankydamasis Latvijoje jis išvydo lenkų bei švedų pastatytus mūšiui skirtus monumentus. Planuojamu statyti paminklu norėta pabrėžti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenės svarbą šiame mūšyje.

Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyriaus atstovas Saulius Kriaučiūnas LŽ pabrėžė, kad LDK kariuomenės, vadovaujamos Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, svarba šiame mūšyje išties didžiulė, nes lietuviai, turėdami vos 4 tūkst. karių, tada ne tik nugalėjo, bet ir sutriuškino daugiau nei triskart gausesnę, 14 tūkst. karių turinčią, švedų kariuomenę, o jai vadovaujantį Švedijos karalių Karolį IX privertė sėsti į laivą ir sprukti. Visuotinai pripažįstama, kad ši pergalė sustabdė švedų veržimąsi į Lietuvą.
„Dėl mūsų šalies paminklo Salaspilio mūšiui atminti pastatymo vyko ilgos derybos su Latvijos valdžia, tačiau teigiamo atsakymo taip ir nesulaukta“, - apgailestavo S.Kriaučiūnas. Jis pabrėžė, kad Latvijos atstovai nenurodė net motyvų, kodėl nepageidauja, kad Salaspilio mūšio vietoje būtų ir Lietuvos kariuomenės pastatytas paminklas. „Vėliau istorikai patarė šiam mūšiui skirtą paminklą statyti Biržuose. Juk esama nemažai precedentų, kai paminklai vienam ar kitam istoriniam įvykiui atminti statomi kitoje vietoje, ne ten, kur jis vyko“, - sakė S.Kriaučiūnas.
Kariuomenės vadas kreipėsi į Biržų valdžią
Istorikų teigimu, Salaspilio mūšį su Biržais sieja tai, kad pergalę jame pasiekusiai LDK kariuomenei vadovavęs J.K.Chodkevičius yra Biržuose rezidavusio Kristupo Radvilos Perkūno mokinys, iš jo mokęsis karo technikos. Salaspilio mūšyje kariuomenės vadas priešus apgavo savo karius surikiavęs taip, kad švedai jų nė nepamatė. J.K.Chodkevičius gudravo ir mūšio lauko prieigose pristatęs butaforinių karių, gąsdinusių švedus. Pamatę tariamą karių gausą ir išsigandę tariamos galybės, švedai puolė bėgti, tačiau buvo nukauti bei paimti į nelaisvę. Pabrėžiama, kad lietuviams sėkmę atnešęs žymusis Salaspilio mūšis truko viso labo 20 minučių.

S.Kriaučiūnas LŽ sakė, kad Lietuvos kariuomenės vado A.Pociaus vardu jau kreiptasi į Biržų rajono vadovus ir paprašyta leidimo statyti Salaspilio mūšiui skirtą paminklą bei rasti jam vietą. Mūšiui su švedais įamžinti planuojama išeisti 160 tūkst. litų. 150 tūkst. litų paminklo statybai bus skiriama iš sutaupytų kariuomenės lėšų, 10 tūkst. litų prisidės Atsargos karininkų sąjunga. Biržų rajonui šio paminklo statyba nieko nekainuotų.
Biržų rajono savivaldybės atstovas spaudai Dalius Mikelionis LŽ pasakojo, kad žinia apie Lietuvos kariuomenės norą Biržuose statyti paminklą Salaspilio mūšiui rajono vadovų sutikta džiugiai. Iš karto imta ieškoti paminklui tinkamiausios vietos. Pasiūlytos net kelios vietos, bet galutinį žodį tars kariuomenės atstovai ir su jais bendradarbiaujantys skulptoriai bei architektai.
Biržuose pradėtas statyti paminklas XVII amžiuje vykusiam Salaspilio mūšiui atminti. Tada Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sustabdė tris kartus didesnę švedų kariuomenę ir apgynė Rygą.
Idėja įamžinti 1605-aisiais pasiektą pergalę kilo Lietuvos kariuomenės vadovams. Latviams atsisakius prisidėti prie šio paminklo, jis pradėtas statyti Biržuose, prie Širvenos ežero.
„Labai norėjom, kad šitas paminklas stovėtų kelių sankryžoje, kad kiekvienas įvažiuojantis į miestą jį pamatytų ir iš karto pajustų, kad Biržai yra buvęs svarbus strateginis priešakinis atsparos punktas“, – pasakoja Biržų krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.
Salaspilyje Latvijoje jau stovi Lenkijos ir Švedijos pastatyti paminklai. Iki šiol Salaspilio mūšis laikomas didžiausia to meto kariuomenės pergale 1600-ųjų 1611-ųjų Švedijos kare, kai triskart mažesnės lietuvių, lenkų, latvių pajėgos nugalėjo švedų kariuomenę ir apgynė Rygą – tuometinį Lenkijos karalystės ir LDK uostą.
Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir karo istoriko Arvydo Pociūno projektą. Ant 2 metrų aukščio postamento bus pastatyta 3 metrų aukščio kolona. Tai – 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos, kurios orginalass yra Švedijoje, vamzdžio kopija.
„Kopija bus papuošta ąžuolų lapais, mitologiniais elementais, žirgų formomis su lotyniškais užrašais“, – būsimą kūrinį apibūdina Biržų rajono savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Gribauskas.
Paminklas kainuos apie 200 tūkst. litų, dalį lėšų surinko Atsargos karininkų sąjunga. Jį planuojama atidengti birželio viduryje.
Štai paminklas jau laukia atidarymo(2014-07-03)
2014-07-06 20-30 val. Paminklas atidarytas, sveikiname. Projektas BAIKTAS-UŽDAROME
PROJEKTAS AKS Panevėžio skyriaus vėliavos pasigaminimas
Vėliavą Atsargos karininkų sąjungos Panevėžio skyriui 2013 rugsėjo 19 d. pagaminta tarpininkaujant UAB „A reklama“, kas yra patvirtinta priėmimo aktu ir kitais dokumentais. Užsakymas buvo derinamas su specialiai tam sukurta komisija.
Vėliava pasiūta iš satinelės audinio. Vėliava stačiakampio formos, natūralaus dydžio, neapsiūta, 106 cm pločio ir 146 cm ilgio. Vienoje Vėliavos kraštinėje įmaunamas kotas. Kitos trys kraštinės apsiūtos 7 cm ilgio geltonos spalvos kutais. Vėliavos koto viršūnėje yra antgalis su Gedimino stulpais. Dešiniosios Vėliavos pusės laukas raudonos spalvos. Centre įkomponuotas Vytis, nukreiptas Vėliavos nešimo kryptimi, į kotą. Viršuje Vytį vainikuoja išsiuvinėtos dvi geltonu kaspinu perrištos žalių atspalvių lauro šakos, o apačioje - dvi ąžuolo šakos. Lauko kairiajame viršutiniame ir dešiniajame apatiniame kampuose išsiuvinėti baltos spalvos Gediminaičių stulpai. Dešiniajame viršutiniame ir kairiajame apatiniame kampuose - geltonos spalvos Vytauto jubiliejinių metų ženklas - sukryžiuoti kryžius ir ietigalis bei V raidė. Kairiosios Vėliavos pusės laukas tamsiai žalios spalvos. Centre išsiuvinėtas AKS ženklas. Trikampės pilkšvai gelsvos žvaigždės fone sukryžiuoti du kalavijai ir kovos kirvis su kviečių varpomis. Ant jų nedidelis trikampis, kuriame įkomponuotas Gedimino kalnas su pilimi trispalvės fone. Ženklo šonuose puslankiu išdėstytas geltonos spalvos šūkis (lotyniška patarlė) SI VIS PACEM / PARA BELLUM (Jei nori taikos, ruoškis karui), o apačioje raidės AKS ir PANEVĖŽIO SKYRIUS. Lauko kraštai puošti augaliniu liaudiškos stilizacijos tulpių ornamentu iš geltonos spalvos šakos ir bordinės spalvos žiedų, bei trimis tų pačių spalvų stambiais augaliniais papuošimais, ties ženklo kampais.
Projektas baiktas 2014-09-25. UŽDAROME
PROJEKTAS Pro Memoria
Prjekta nepradėtas
Ar niekam neidomu, gal visi amžini?
PROJEKTAS Karių integracijos į darbo rinką
Tarnybą baigę kariai turėtų rasti savo nišą darbo rinkoje |
|